Baba Gana Kingibe
| Sex or gender | male |
|---|---|
| Country of citizenship | Nigeria |
| Given name | Baba |
| Date of birth | 25 Ajji 1945 |
| Place of birth | Borno |
| Place of death | University of Sussex |
| Spouse | Ireti Kingibe |
| Native language | Hausa |
| Languages spoken, written or signed | English, Hausa, Nigerian Pidgin |
| Occupation | diplomat, politician, minister |
| Position held | Minister of Interior, Minister of Foreign Affairs of Nigeria, Secretary to the Government of the Federation |
| Ethnic group | Hausa people |
| Religion or worldview | Islam |
| Eye color | brown |
| Personal pronoun | L485 |
Baba gana Kingibe Babagana Kingibe OV GCON (25 June 1945 lan katambo) də diplomat Nigeria yǝ, siyasama kuru cidama gomnatiyǝ shidoni ofiswa kura-kura gomnatiye kada sədinma, hatta shiga Secretary Gomnati Federationye ro wallono saa 2007 lan səta 2008 ro saadənan kuru cida siyasa bə suro saa 2008 yen cidazəna. 1970s lan, kura lardəwabe arakkəro cidazəna; karəngə adəlan shidə wakil kura lardəbe Muhammadu Buhari bǝ.Suro saa 1993 lan, shidə banama kura lardəye Chief Moshood Abiola ye karno kura lardəye 1993 lan bannatənadən, kawu dare gomnati dəro cida kərmai askərraye General Sani Abacha yero kəllataro. Shidə wakil siyasa-askərrabe naptə minista lamarra diyabe saa 1993 səta 1995 ro saadənan, minista lamarra surobe saa 1995 səta 1997 ro saadənan; kuru dare Waziri Duno-a Su-aye saa 1997 lan səta 1998 ro saadənan.
Kǝra Nzǝ
[yasa | usullu yasa]Kingibe də katambo kǝrye Borno bə lan suro cidi Nigeria bǝ lan. kərawono mowanti firamare ye Maiduguri lan suro saa duwun yar laarrin fiwun uskun bǝ lan (1958). Kuru mowanti sakandare cidi Borno bə lan chido suro Sa'a duwun yar laarrin fiskun bǝ lan (1960).
Cida diplomacybe buroye
[yasa | usullu yasa]Suro saa 1972 lan, cida lamarra diyabe Nigeriabero kara.[11] Cidanzə buro salakbedə shima hukuma kura Nigeriabe Londonlan naptə shawari kənjoma siyasabe kura kuru dare kura cidaram siyasabero wallono. Ngawo kərmai kərmaiye Nigeriaye saa 1976 lan sətanayen, Kingibe də sha kərmai kura askərraye (SMHQ) ro kalakca naptə Secretary siyasaye kurayen cidajin cidiya kənasar askərraye General Shehu Yar'Adua yen saa 1976 lan səta 1979 ro saadənan, na done kərmai askərraye faltəye dawarzəna. forms-a kuru komiti doka-a ruwotəye lardə Nigeriaye kən indimi-a.[14]
Cida siyasabe
[yasa | usullu yasa]Kingibe də siyasa jamiyyaye ro gagəna loktu kərmai Nigeriaye kən yakkəme dəga faltəyen. Suro saa 1988 lan, shiga amari yioma karapka jamaye Nigeriaye (PFN) ro cado shidoni siyasawu jili Atiku Abubakar-a, Bola Tinubu-a, Abdullahi Aliyu Sumaila-a Rabiu Kwankwaso-a, shidoni loktudən Shehu Musa Yar'Aduaye fuwumanzəro sədinma.[17] Fuwuwudə daren jamiyya social democratic partybe (SDP) dəro saa 1989-ro karaa. Loktu karno kərmai kura lardəye suro jamiyyadəyen tədindən, Kingibe də sha People's Front faction of SDP ye banazagəna kəla shima kura jamiyyadəyewo, nasha shima dəga səwandəna. Namtə kura jamiyyadəyen, Kingibe də cida kura jamiyyadəye gomnati-a kura lardəye-a 1991-a 1992-a lan sədin. Ngawoprimaries kura lardəye 1992 ye dəga dabtə do Shehu Yar'Adua ye kam kura lardəye ro walzəna də, Kingibe ye kəlanzə'a kam kura lardəye ro cido.